Lietuvių kalba (Lithuanian)

Reports

Šio dokumento tikslas – pateikti praktinį vadovą, kuris padėtų atpažinti incidentus, rinkti duomenis bei įgyvendinti kovos su antisemitizmu įstatymus.
Nebaigtas apibrėžties variantas:
Antisemitizmas yra tam tikras supratimas apie žydus, kuris gali pasireikšti neapykanta žydams. Žodinės ar fizinės antisemitizmo apraiškos yra nukreiptos į žydų ar nežydų tautybės asmenis ar / ir jų nuosavybę, žydų bendruomenių organizacijas arba religines infrastruktūras.

Minėtos apraiškos taip pat gali būti nukreiptos prieš Izraelio valstybę, suvokiamą kaip kolektyvinį žydų darinį. Antisemitizmas dažnai kaltina žydus konspiracija, siekiu pakenkti žmonijai, verčia jiems atsakomybę už visas nesėkmes. Antisemitizmas gali pasireikšti žodžiu, raštu, vaizdinėmis priemonėmis ir veiksmais, piktavališkai naudojant stereotipus ir neigiamas charakterio savybes.
Šiuolaikinio antisemitizmo apraiškos viešajame gyvenime, žiniasklaidoje, mokyklose, darbo vietose, religinėje sferoje bei įvairiose kitose srityse apima šiuos pavyzdžius, bet jais neapsiriboja:  

  • Raginimas dalyvauti ar dalyvavimas žydų žudynėse arba žudynių teisinimas, kenkimas žydams dėl rasinės ideologijos ar ekstremizmo. 
  • Melagingi, dehumanizuojantys, demonizuojantys arba stereotipus įtvirtinantys pareiškimai, nukreipti prie žydus arba prieš įsivaizduojamą jų įtaką. Pavyzdžiui, mitas apie pasaulinę žydų konspiraciją arba žydus, turinčius įtakos žiniasklaidai, ekonomikai, vyriausybei ar kitoms valstybinėms institucijoms. 
  • Žydų, kaip tautos, kaltinimas atsakomybe už tikrus ir tariamus kenkimus, įvykdytus atskiro žydo ar žydų grupės, arba už ne žydų įvykdytus veiksmus. 
  • Holokausto, kaip istorinio reiškinio, jo masto ir mechanizmo (pavyzdžiui, dujų kamerų) neigimas arba sąmoningas nacionalsocialistinės Vokietijos ir jos rėmėjų bei pagalbininkų Antrojo pasaulinio karo metu įvykdyto žydų tautos genocido (holokausto) neigimas. 
  • Žydų tautos arba Izraelio valstybės kaltinimas išgalvojus holokaustą arba jį hiperbolizavus. 
  • Žydų piliečių kaltinimas didesniu lojalumu Izraeliui nei valstybei, kurioje gyvena, bei kaltinimas turint kitus prioritetus nei valstybės, kurioje gyvena, interesai.

Antisemitizmo Izraelio atžvilgiu apraiškos apima šiuos pavyzdžius, bet jais neapsiriboja:  

  • Žydų tautos apsisprendimo teisės neigimas, t. y. teigimas, kad Izraelio valstybės egzistavimas yra rasistinė idėja. 
  • Dvigubų standartų taikymas, iš Izraelio valstybės reikalaujant tokio elgesio, kokio nesitikima ar nereikalaujama iš kitų demokratinių valstybių. 
  • Antižydiškų simbolių ir vaizdinių naudojimas Izraelio ir izraeliečių apibūdinimui (pavyzdžiui, kaltinimai krikščionių kraujo vartojimu religiniams tikslams, Jėzaus nužudymu), šiandieninio Izraelio politikos prilyginimas rasizmui. 
  • Visų žydų kaltinimas už Izraelio valstybės veiksmus. 

Izraelio valstybės kritika nėra antisemitizmas, jei Izraelis kritikuojamas kaip ir kitos valstybės. 

Antisemitiniai veiksmai yra laikomi nusikalstamais, jei tai numato įstatymas (pavyzdžiui, kai kuriose šalyse holokausto neigimas arba antisemitinės medžiagos platinimas yra nusikalstami veiksmai). 
Kriminaliniai veiksmai yra traktuotini antisemitiniais, kai užpuolimo taikinys, žmonės ar turtas (pastatai, mokyklos, garbinimo vietos arba kapinės), yra pasirenkamas būtent dėl jo sąsajų su žydais (tiesioginių arba numanomų). 
Antisemitinė diskriminacija – tai kitiems prieinamų galimybių arba paslaugų teisės neigimas žydams; daugelyje šalių šis veiksmas yra baustinas.